Antrasis žingsnis gražios odos link. Kaip gyvenimas veikia mūsų odą? Aplinkos poveikis odai.

Kviečiu Jus pratęsti kelionę gražios odos link. Vienas pirmųjų žingsnių šiame kelyje – suprasti kas yra sveikos odos pagrindas. Kad ir kaip banaliai skamba, bet šis pasakymas aiškus visiems – be gerų pamatų nebus ir tvirto namo. Taigi, šiandien apie ir rašau – apie tai kas mus supa kasdien ir ką galime keisti savo kasdienybėje, kad žalingas aplinkos poveikis neatsispindėtų mūsų veiduose.

Mūsų oda yra pirmasis barjeras sąveikaujant su aplinka ir apsaugant mus nuo žalingų veiksnių: ultravioletinės saulės spinduliuotės, aplikos taršos, toksinų, mikrobų, žvarbaus oro ir žalingų komponentų, kuriuos galima rasti kosmetikoje. Odą veikia ne tik išorinė aplinka. Stresinės situacijos, mityba ir bendras sveikatingumas taip pat daro įtaką mūsų odos sveikatai. Nors oda yra nepaprastai patvari, galiausiai, kaip ir kiti organai, ji pasiduoda neišvengiamam senėjimo poveikiui. Pažeidimai kaupiasi metais, dešimtmečiais ir galiausiai išryškėja odoje – pradedame pastebėti smulkias ir gilias raukšles, netolygų odos paviršių, bėrimus, išryškėjusius odos kapiliarus ar pigmentines dėmeles… Oda yra akivaizdus amžiaus rodiklis.

Geros žinios – nepaisant kokia išorinių ir vidinių veiksnių būtų nualinta Jūsų oda, mes visada galime ją atgavinti, puoselėti ir užkirsti kelią tolimesniam jos senėjimui. Gera odos priežiūros rutina, nors dažniausiai pilnai nepašalina jau pridarytos žalos, gali pagerinti Jūsų odos išvaizdą ir suteikti pasitikėjimo savimi. Su gerai parinktais odos priežiūros produktais galime savo odą palaikyti sveiką ir gražią ilgesnį laiką.

Prieš gilindamiesi į tinkamą odos priežiūros rutiną, panagrinėkime pagrindinius veiksnius atsakingus už mūsų odos pokyčius. Nors kai kurie iš šių veiksnių yra neišvengiami ir yra natūrali senėjimo proceso grandis, kai kurių iš tikrųjų galima išvengti ar maksimaliai sumažinti.

SAULĖ

Pasak Odos vėžio draugijos (The Skin Cancer Foundation) daugiau nei 90 procentų matomų odos senėjimo pokyčių sukelia saulė [1]. Dažnas saulės ultravioletinių spindulių poveikis – tiek UVA, tiek ir UVB - skaido kolageno ir elastino skaidulas (gyvybiškai svarbų, kad oda būtų elastinga) ir trikdo kūno imuninę ir atsinaujinimo sistemas. Taip pat prisideda laisvųjų radikalų (nestabilos deguonies molekulės, kurios nuolat atakuoja sveikas organizmo ląsteles ir taip gali pažeisti mūsų DNR) žala, dėl kurių oda gali pasenti prieš laiką ar netgi išsivystyti odos vėžys. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1800 naujų odos vėžio atvejų, iš jų du trečdaliai moterims ir vienas vyrams [2].

Ar žinojote, kad žmonėms, kurie kasdien naudoja apsaugos nuo saulės priemones, kurių SPF yra 15 ar didesnis, odos senėjimas 24 procentais mažesnis nei tiems, kurie apsaugos nuo saulės kasdien nenaudoja? [3]

HORMONAI

Nuo paaugliško odos skaistumo iki odos senėjimo – hormonų pokyčių bangavimas ir srautas lemia tai, kaip mes atrodome.

Brendimo metu mūsų kūnas pradeda šėlti – pasikeičia lytinių hormonų – estrogenų (moteriškų lytinių hormonų) ir androgenų (vyriškų lytinių hormonų) kiekis, kuris lemia odos sebumo perteklių ir išsiplėtusias poras – gerai žinomų paaugliškų spuogų pagrindinė atsiradimo priežastis [4]. Tuo tarpu hormonų pokyčiai nėštumo metu taip pat gali sukelti spuogus, tamsias pigmentines dėmeles, varikozines venas ir įvairius odos bėrimo elementus [5, 6]. Artėjant prie menopauzės – stadija, kai estrogeno kiekis organizme pradeda mažėti, pastebėsite, kad Jūsų oda tampa sausa, ne tokia elastinga ir labiau linkusi į hiperpigmentaciją [7].

Be lytinių hormonų, odos išvaizdą lemia ir kiti hormonai. Kai Jūsų kūnas pajunta grėsmę, jis išskiria kortizolį, epinefriną ir kitus streso hormonus. Šis procesas sukelia raumenų įsitempimą, širdies ritmo ir kraujo spaudimo padidėjimą, virškinimo ir imuninė sistemos sulėtėja, padarydamos Jūsų organizmą pažeidžiamesnį – paryškėja laisvųjų radikalų daroma žala ir labiau kaupiasi toksinai. Taip išryškėja celiulitas, gali padaugėti spuogelių [8, 9].

GYVENIMO BŪDAS IR MITYBA

Nors mokslu neįrodyta, kad tam tikras maistas kaip bulvių traškučiai ar pica gali sukelti spuogus, yra įrodymų, kad jūsų dieta tiesiogiai veikia Jūsų odą. Pavyzdžiui, saldainiai ir angliavandeniai, tokie kaip balta duona ir makaronai gali sukelti greitą cukraus kiekio kraujyje padidėjimą ir taip pagreitinti Jūsų odos senėjimo procesus. Mokslininkai teigia, kad su maistu gaunamas cukrus organizme sužadina glikacijos procesus. Glikacija (kartais vadinama ne fermentiniu glikozilinimu) yra kovalentinis cukraus prisijungimas prie baltymo ar lipido. Glikacija vyksta tada, kai cukrus jungiasi su kitomis jūsų kūno molekulėmis, tokiomis kaip baltymai ir lipidai [10, 11]. Šie šalutiniai cukraus produktai veikia dvejopai: jie neleidžia tinkamai funkcionuoti Jūsų ląstelėms ir sukuria laisvuosius radikalus, kurie toliau neigiamai veikia mūsų ląsteles [12].

Be to, perdirbti maisto produktai, kuriuose yra daug cukraus, taip pat žinomi kaip maisto produktai, kurių yra aukštas glikeminis indeksas, gali sukelti aknę. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dalijasi - glikemijos indeksas (GI) rodo suvalgyto maisto įtaką cukraus kiekiui kraujyje po valgio. Daug angliavandenių turinčių, greitai virškinamų produktų glikemijos indeksas yra aukštas. Jų suvalgius, cukraus kiekis kraujyje kyla greitai ir aukštai. Žemo GI angliavandeniai sukelia mažesnį cukraus kiekį kraujyje po valgio, taigi ir mažesnį išskiriamo insulino kiekį. Žemo glikemijos indekso dieta mažina lipidų kiekį, labiau pasotina ir turi įtakos kūno masės mažėjimui [13]. Aukštą GI turintys produktai padidina uždegimus odoje – gali padidinti spuoguotumą. Pieno produktai taip pat turi įtakos spuogų atsiradimui, tą aprašė Norvegijos mokslininkai po tyrimo pastebėję, kad pieno produktus vartojančių asmenų oda labiau linkusi į spuogus – vyrų 4 kartus labiau nei moterų [14].

Vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai daro mūsų organizmus pažeidžiamesnius glikacijai. Alkoholis sukelia kraujagyslių išsiplėtimą, o didelis cukraus kiekis esantis alkoholiniuose gėrimuose užkuria glikacijos procesus, ko pasekoje sutrinka kolageno skaidulų gamyba ir atsistatymas. Cigarečių rūkymas taip pat vaidina svarbų vaidmenį senėjimo procesuose. Atlikus tyrimus su identiškais dvyniais nustatyta, kad rūkantys žmonės turi plonesnę odą (kai kuriais atvejais net 40 procentų), gilesnes raukšles ir daugiau žilų plaukų nei jų nerūkantys dvyniai [15].

ODOS PRIEŽIŪROS PRIEMONĖS

Jūsų odos priežiūros rutina gali pakenkti ar puoselėti Jūsų odą. Netinkami produktai – tie, kurių sudėtyje pilna žalingų cheminių medžiagų, ar kurie neatitinka jūsų odos tipo – ne tik sunkiai uždirbtų pinigų švaistymas, bet ir esamų odos problemų paūmėjimo ar naujų trūkumų atsiradimo priežastis. Teisingai pasirinktos kosmetinės priemonės, tinkamas jų kiekis, taisyklinga kasdieninė odos priežiūros rutina gali ne tik gražinti odą – suteikti jai stangrumo ir skaistumo, bet ir pataisyti saulės, streso, mitybos ar kitų padarinių padarytą žalą.

Sėkmės kelyje gražios odos link!

Sekantis žingsnis link tikslo – gražios ir sveikos odos – jau kitame blogo įraše.

Jūsų kelionės draugė gyd. Paulina Grušelionytė

Šaltiniai:

1.      Taylor CR, Stern RS, Leyden JJ, Gilchrest BA. Photoaging/photodamage and photoprotection. J Am Acad Dermatol 1990; 22:1-15.

2.      https://www.nvi.lt/odos

3.      Hughes MCB, Williams GM, Baker P, Green AC. Sunscreen and prevention of skin aging: a randomized trial. Ann Intern Med 2013; 158(11):781-790.

4.      Frequently Asked Questions: Acne" (PDF). U.S. Department of Health and Human Services, Office of Public Health and Science, Office on Women's Health. July 2009. Archived from the original (PDF) on 10 December 2016. Retrieved 30 July 2009.

5.      Reszko, Anetta, and Diane Berson. "Postadolescent acne in women.

6.      Pomeranz, Miriam Keltz, and Robert P. Dellavalle. "Dermatoses of pregnancy." (2019).

7.      Raine-Fenning NJ, Brincat MP, Muscat-Baron Y. Skin aging and menopause: implications for treatment. Am J Clin

Dermatol. 2003; 4(6): 371-8.

8.      Garg A, Chren MM, Sands LP, et al. Psychological stress perturbs epidermal permeability barrier homeostasis: implications for the pathogenesis of stress-associated skin disorders. Arch Dermatol. 2001;137:53–59.

9.      Rodriguez-Vallecillo E, Woodbury-Fariña MA. Dermatological manifestations of stress in normal and psychiatric populations. Psychiatr Clin North Am. 2014;37(4):625–651.

10.   Semba RD, Nicklett EJ, Ferrucci L. Does accumulation of advanced glycation end products contribute to the aging phenotype? J Gerontol A Biol Sci Med Sci. 2010; 65: 963-75.

11.   Nguyen HP, Katta R. Sugar Sag: Glycation and the Role of Diet in Aging Skin. Skin Therapy Lett. 2015; 20: 1-5.

12.   Suji G, Sivakami S. Glucose, glycation and aging. Biogerontology. 2004; 5: 365-73.

13.   http://www.kaunovsb.lt/leidiniai/lankstinukai/48

14.   Ulvestad, M., Bjertness, E., Dalgard, F., & Halvorsen, J. A. (2017). Acne and dairy products in adolescence: results from a Norwegian longitudinal study. Journal of the European Academy of Dermatology and Venereology, 31(3), 530-535.

15.   Doshi, Daven N., Kaija K. Hanneman, and Kevin D. Cooper. "Smoking and skin aging in identical twins." Archives of dermatology 143.12 (2007): 1543-1546.