Trečiasis žingsnis gražios odos link. Pagrindinės odos problemos ir kaip jų išvengti.

                 Preveñcija (lot. praeventio) - išankstinis kelio užkirtimas, užbėgimas už akių. Šiandien apie tai ir kalbėsime. Puikiai žinome, kaip svarbu imtis prevencinių priemonių kalbant apie sveikatą, tačiau dažnai net nesusimąstome, kad odą irgi galime prižiūrėti dar iki atsirandant problemai. Svarbu suprasti kaip išsivysto pagrindinės odos problemos, atpažinti, į kokias iš jų yra linkusi Jūsų oda ir kaip galime ją apsaugoti. Taigi, pateikiu 5 pagrindines veido odos problemas ir kelis patarimus, kaip su jomis kovoti.

AKNĖ. PAPRASTIEJI SPUOGAI

Aknė (acne vulgaris) arba paprastieji spuogai – tai odos riebalinės liaukos ir viršutinės plauko folikulo dalies uždegimas. Pirmiausiai susiformuoja inkštirai, vėliau, veikiant bakterijai (lot. Propionibacterium acnes), išsivysto uždegimas, pasireiškiantis išbėrimu veido, krūtinės ir nugaros odoje [1, 2, 3]. Informacijos apie aknės epidemiologiją Lietuvoje trūksta, bet apie problemos svarbą galime spręsti ir pažvelgę į kitų šalių statistiką – Amerikos dermatologijos akademijos duomenimis, spuogai yra labiausiai paplitusi odos liga Jungtinėse Amerikos Valstijose. Su šia problema susiduria net 40 – 50 milijonų moterų ir ne tik paauglystėje, bet ir sulaukus 30 – 40 metų amžiaus ar daugiau [4]. Dažniausiai aknė prasideda paauglystėje ir tęsiasi iki 20 – 30 metų amžiaus, bet gali atsirasti ir brandoje (net 15 procentų moterų su akne pirmą kartą gyvenime susiduria praėjus brendimo laikotarpiui) [5, 6].

KAIP UŽKIRSTI KELIĄ ŠIAI PROBLEMAI:

Teisingas odos valymas ir tonizavimas kas dieną – pirmasis žingsnelis siekiant išvengti nešvarumų ir spuogelių ant Jūsų odos. Odą valyti ir tonizuoti reiktų ne tik vakare nuplaunant makiažą, bet ir ryte! Visada savo klientams odos priežiūrą prilyginu dantų higienai – juk dantis valome tiek ryte, tiek ir vakare, nesvarbu, kad naktį nieko nevalgėme. Lygiai ta pati rutina turėtų atsirasti ir prižiūrint odą. Į aknę linkusiai odai puikiai tinka gelinės konsistencijos ar putų pavidalo odos prausikliai, kurių sudėtyje yra nedidelė koncentracija salicilo rūgšties [7, 8, 9], benzonilio peroksido [10], sieros [11] ar arbatmedžio aliejaus [12].

Ar žinojote, kad kad aknės sunkumas susijęs su surūkytų cigarečių per dieną skaičiumi? Vokiečių atlikto tyrimo duomenimis, rūkantieji akne serga 2 kartus dažniau nei nerūkantys asmenys [13].

RAUKŠLĖS

         Senstant mūsų oda tampa trapi ir plona, ji taip pat pasidaro labiau linkusi į dehidrataciją ir jautresnė aplinkos daromai žalai, dėl to išryškėja raukšlės kaktos srityje, aplink akis ir lūpas, juoko raukšlės. Ne visos raukšlės atsiranda bėgant laikui, senstant. Dalis jų atsiranda ankščiau laiko dėl prastų įpročių ir netinkamos odos priežiūros. Raukšlės paprastai atsiranda dėl senėjimo procesų, tokių kaip glikacija [14], kūno masės praradimo, saulės žalos [15]. Raukšles veide taip pat išryškina veido mimikos, rūkymas, nepakankamas išgeriamo vandens kiekis ir įvairūs kiti veiksniai [16]. Tam tikrą laiką to išvengti galima saugojant odą nuo per didelės saulės spinduliuotės ir laikantis visavertės mitybos (vartojant karotenoidus, tokofenolius ir flavonoidus, vitaminus (A, C, D ir E), nepakeičiamas omega-3-riebalų rūgštis [17]. Nenuostabu, kad botulino toksino injekcijos, skirtos raukšlėms mažinti, yra viena dažniausiai atliekamų procedūrų grožio srityje [18].

KAIP UŽKIRSTI KELIĄ ŠIAI PROBLEMAI:

Ieškodami produktų kasdieninei odos priežiūrai, atkreipkite dėmesį į ingredientus, kurie slopina laisvųjų radikalų daromą žalą ir skatina kolageno gamybą. Tarp ingredientų ieškokite vitamino C. Dėka savo antioksidacinių savybių šis vitaminas skatina natūralius odos atsinaujinimo procesus, o tai padeda Jūsų kūnui atstatyti pažeistas odos ląsteles [19]. Nepamirškite kremo, apsaugančio nuo saulės! Kai kurių kremų su SPF sudėtyje taip pat galima rasti antioksidantų – taip Jūsų oda bus ne tik apsaugota nuo žalingų UV spindulių poveikio, bet ir apsaugos nuo laisvųjų radikalų [20].

TAMSIOS DĖMELĖS IR HIPERPIGMENTACIJA

Hiperpigmentacija atsiranda tada, kai oda gamina per daug melanino (pigmento, kuris suteikia odai spalvą), dėl ko odos paviršiuje susidaro plokščios, tamsios dėmės, kurios tarpusavyje gali skirtis dydžiu ir spalva [21]. Ši problema dažniausiai yra nepavojinga sveikatai, daugiau išlieka kaip estetinė problema ir gali paveikti skirtingus odos tipus turinčius, įvairaus amžiaus žmones. Hiperpigmentacija taip pat yra dažna problema, su kuria susiduriame po aknės gydymo [22].

KAIP UŽKIRSTI KELIĄ ŠIAI PROBLEMAI:

Kovoti su hiperpigmentacija yra labai sunku, dėl to prevencija ypač svarbi. Siūlyčiau rinktis kremus, kurių sudėtyje būtų niacinamido (vitaminas B3, tirpi vitamino B forma), kuris ne tik veikia strazdanų, pigmentinių dėmių matomumą, bet ir mažina odos vėžio riziką [23, 24], ar glikolio rūgšties, kuri ne tik veikia šviesinančiai, bet ir keratolitiškai, t.y. minkština keratiną – pagrindinį odos komponentą, ko pasekoje oda ilgiau savyje išlaiko drėgmę, taiga puikiai tinka sausesnės odos savininkams [25]. Nepamirškite ir apsaugos nuo saulės – būtent saulės spinduliuotė yra viena dažniausių priežasčių pigmentinėms dėmėms susidaryti [26]!

KUPEROZĖ. ODOS RAUDONIS

Jautresnės ir plonesnės odos savininkus dažnai pasipuošia išryškėjusiais raudonais kraujagyslių kapiliarais, kurie laikui bėgant gali tapti vis ryškesni. Dažnu atveju ši odos problema gali būti tiesiog paveldėta [27], tačiau neretai nutinka ir taip, jog raudoni kapiliariai išryškėja dėl žalingų įpročių ar nesveikos mitybos [28]. Lietuvoje kuperozė gana dažnai sutinkama problema, daugiau pasitaikanti moterų tarpe.

KAIP UŽKIRSTI KELIĄ ŠIAI PROBLEMAI:

Visiškai panaikinti odos raudonį sudėtinga, tačiau šią problemą galima kontroliuoti naudojant odos priežiūros priemones skirtas nuraminti sudirgusiai odai. Svarbu atsiminti, kad kuperozę neigiamai veikia saulės poveikis, vėjas, šaltas oras, alkoholis, aštrūs maisto produktai, kava ir daug histaminų turintis maistas [29], todėl svarbu žinoti šias priežastis ir jų vengti. Apsauga nuo saulės yra ne mažiau svarbi sprendžiant šią problemą.

    Daug histaminų (tai žmogaus organizme natūraliai gaminama medžiaga, dalyvaujanti kraujospūdžio ir imuninės sistemos reguliavimo procesuose ir nervų sistemos funkcijose) [30] yra šiuose produktuose: alkoholis, ypač raudonasis vynas ir šampanas, sūriai, jūros gėrybės, rauginti kopūstai, kai kurios daržovės (pvz., pomidorai, špinatai, baklažanai), kai kurie vaisiai ir uogos (pvz., braškės, ananasai, bananai), šokoladas, visi rauginti (fermentuoti) produktai [31].

EGZEMA. ATOPINIS DERMATITAS

          Egzema vadinamas lėtinis, neinfekcinis odos uždegimas, kurio metu odos lopai tampa paraudę, įskilę, niežtintys ir šiurkštūs. Neretai egzemą papildo ir didesnis ar mažesnis odos bėrimas [32]. Pasauliniu mastu su šia problema susiduria maždaug 230 mln. žmonių (3,5% gyventojų) [33]. Egzema dažniau pasitaiko vaikams, metams bėgant daugumos egzema sergančių vaikų simptomai pradeda silpnėti, o iki dešimtųjų gyvenimo metų net 70 procentų vaikų egzemą išauga. Likusiesiems 30 procentų egzema tampa nuolatine gyvenimo palydove, su kuria tenka išmokti gyventi [34]. Mokslininkai ir gydytojai vis dar negali pateikti vienareikšmio atsakymo į klausimą kas sukelia egzemą. Šiuo metu vyraujanti nuomonė yra tokia, kad šią problemą sukelia ne vienas konkretus veiksnys, o kelių, tarpusavyje iš pažiūros nesusijusių veiksnių kombinacija. Tarp svarbiausių egzemos kaltininkų - genetiniai ir aplinkos veiksniai, odą įjautrinantys produktai, bei pakitusi imuninės sistemos funkcija [35, 36]. 

KAIP UŽKIRSTI KELIĄ ŠIAI PROBLEMAI:

           Venkite gaminių, kurių sudėtyje yra chemikalų ir kitokių medžiagų, dirginančių ir pažeidžiančių Jūsų odos apsauginį barjerą. Odą plaukite nearomatizuotomis priemonėmis. Egzemai paūmėjus, būtina atsisakyti vandens procedūrų, muilo, patartina vilkėti natūralaus pluošto drabužius, be to, būtina sustiprinti organizmo imuninę sistemą.

Sėkmės kelyje gražios odos link!

Sekantis žingsnis link tikslo – gražios ir sveikos odos – jau kitame blogo įraše.

Jei turite klausimų - drąsiai kreipkitės asmenine žinute www.facebook.com/groziomedicina arba www.instagram.com/groziomedicina

💛Jūsų kelionės draugė gyd. Paulina Grušelionytė 💛

Šaltiniai:

1. Aslam I, Fleischer A, Feldman S (March 2015). "Emerging drugs for the treatment of acne". Expert Opinion on Emerging Drugs (Review). 20 (1): 91–101.
2. Cunliffe WJ, Gollnick H. Akne, Pathophysiologie, Klinik, Diagnose & Therapie; 4th edition. USA: Martin Dunitz; 2004.
3. Gancevičienė R, Karčiauskienė J, Valiukevičienė S, Bylaitė M. Aknės diagnostika ir gydymas. Vilnius: VU, LSMU, LDVD; 2013.
4. https://www.aad.org/media/stats-numbers
5. Khunger N , Kumar C. A clinico-epidemiological study of adult acne: is it different from adolescent acne? Indian journal of dermatology, venereology and leprology 2012;78:335-41.
6. Tanghetti EA, Kawata AK, Daniels SR, Yeomans K, Burk CT , Callender VD. Understanding the Burden of Adult Female Acne. The Journal of Clinical and Aesthetic Dermatology 2014;7:22-30.
7. Madan RK, Levitt J (April 2014). "A review of toxicity from topical salicylic acid preparations". Journal of the American Academy of Dermatology (Review). 70 (4): 788–792.
8. Bershad SV. The modern age of acne therapy: a review of current treatment options. Mt Sinai J Med 2001; 68 (4–5): 279–86.
9. Schwarb FP, Gabard B, Rufli T, et al. Percutaneous absorption of salicylic acid in man after topical administration of three different formulations. Dermatology 1999; 198 (1): 44–51.
10. Gamble R, Dunn J, Dawson A, Petersen B, McLaughlin L, Small A, et al. (June 2012). "Topical antimicrobial treatment of acne vulgaris: an evidence-based review". American Journal of Clinical Dermatology (Review). 13 (3): 141–52.
11. Del Rosso JQ. The use of sodium sulfacetamide 10%-sulfur 5% emollient foam in the treatment of acne vulgaris. J Clin Aesthet Dermatol. 2009;2(8):26–29.
12. Carson, C. F., Hammer, K. A., & Riley, T. V. (2006). Melaleuca alternifolia (tea tree) oil: a review of antimicrobial and other medicinal properties. Clinical microbiology reviews, 19(1), 50-62.
13. Schafer T, Nienhaus A, Vieluf D Berger J, Ring J. Epidemiology of acne in the general population: the risk of smoking. Br J Dermatol 2001;145:100-4.
14. [Danby, FW (Jul–Aug 2010). "Nutrition and aging skin: sugar and glycation". Clin Dermatol. 4. 28 (4): 409–411.
15. American Academy of Dermatology. "Causes of Aging". AgingSkinNet. American Academy of Dermatology. Retrieved 5 March 2013.
16. Anderson, Laurence. 2006. Looking Good, the Australian guide to skin care, cosmetic medicine and cosmetic surgery. AMPCo. Sydney.
17. Schagen, S. K., Zampeli, V. A., Makrantonaki, E., & Zouboulis, C. C. (2012). Discovering the link between nutrition and skin aging. Dermato-endocrinology, 4(3), 298-307.
18. Goh, C. L. (2009). The need for evidence-based aesthetic dermatology practice. Journal of cutaneous and aesthetic surgery, 2(2), 65.
19. Pullar, J. M., Carr, A. C., & Vissers, M. (2017). The roles of vitamin C in skin health. Nutrients, 9(8), 866.
20. Hughes, MCB; Williams, GM; Baker, P; Green, AC (June 4, 2013). "Sunscreen and Prevention of Skin Aging". Annals of Internal Medicine. 158 (11): 781–790.
21. Chandra, M; Levitt, J; Pensabene, CA (May 2012). "Hydroquinone therapy for post-inflammatory hyperpigmentation secondary to acne: not just prescribable by dermatologists". Acta Dermato-Venerologica. 92 (3): 232–5.
22. Rapini, Ronald P.; Bolognia, Jean L.; Jorizzo, Joseph L. (2007). Dermatology: 2-Volume Set. St. Louis: Mosby.
23. Hakozaki, T., Minwalla, L., Zhuang, J., Chhoa, M., Matsubara, A., Miyamoto, K., ... & Boissy, R. E. (2002). The effect of niacinamide on reducing cutaneous pigmentation and suppression of melanosome transfer. British Journal of Dermatology, 147(1), 20-31.
24. Surjana D, Halliday GM, Martin AJ, Moloney FJ, Damian DL. Oral nicotinamide reduces actinic keratoses in phase II double-blinded randomized controlled trials. J Invest Dermatol. 2012 May;132(5):1497-500.
25. Bernstein, E. F., Lee, J., Brown, D. B., Yu, R., & Van Scott, E. (2001). Glycolic acid treatment increases type I collagen mRNA and hyaluronic acid content of human skin. Dermatologic surgery, 27(5), 429-433.
26. Vashi, N. A., & Kundu, R. V. (2013). Facial hyperpigmentation: causes and treatment. British Journal of Dermatology, 169, 41-56.
27. Rainer, B. M., Kang, S., & Chien, A. L. (2017). Rosacea: Epidemiology, pathogenesis, and treatment. Dermato-endocrinology, 9(1), e1361574.
28. Tüzün Y, Wolf R, Kutlubay Z, Karakuş O, Engin B (February 2014). "Rosacea and rhinophyma". Clinics in Dermatology. 32 (1): 35–46.
29. Del Rosso JQ (October 2014). "Management of cutaneous rosacea: emphasis on new medical therapies". Expert Opin Pharmacother. 15 (14): 2029–38.
30. Nieto-Alamilla, G; Márquez-Gómez, R; García-Gálvez, AM; Morales-Figueroa, GE; Arias-Montaño, JA (November 2016). "The Histamine H3 Receptor: Structure, Pharmacology, and Function". Molecular Pharmacology. 90 (5): 649–673.
31. Noval, N.: “Histamine and histamine intolerance”, American Journal of Clinical Nutrition 2007 (85)1185-1196.
32. Nedorost, Susan T. (2012). Generalized Dermatitis in Clinical Practice. Springer Science & Business Media. pp. 1–3, 9, 13–14.
33. Vos T, Flaxman AD, Naghavi M, Lozano R, Michaud C, Ezzati M, et al. (December 2012). "Years lived with disability (YLDs) for 1160 sequelae of 289 diseases and injuries 1990-2010: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2010".
34. Nutten, S. (2015). Atopic dermatitis: global epidemiology and risk factors. Annals of nutrition and metabolism, 66(Suppl. 1), 8-16.
35. Höst, A., Andrae, S., Charkin, S., Diaz‐Vazquez, C., Dreborg, S., Eigenmann, P. A., ... & Miglioranzi, P. (2003). Allergy testing in children: why, who, when and how?. Allergy, 58(7), 559-569.
36. Spergel, J. M. (2008). Immunology and treatment of atopic dermatitis. American journal of clinical dermatology, 9(4), 233-244.